kerėbliškas

kerė́bliškas, -a adj. (1) NdŽ nepatogus, griozdiškas: Sunkiai kamavosi Balsių ir Zubrių vyrai su tais kerėbliškais vežimais V.Myk-Put. Teauga skurdūs kiečiai ir kerėbliški krūmokšniai rš. Čia buvo dar didelė, kerėbliška sofa rš. | prk.: Ksevero vardas žemaičių ausims buvo itin kerėbliškas Vaižg. Šiuo atveju mus juokina ne Čechovas, o dirbtinė, kerėbliška, žargoniška vertėjo kalba A.Vencl.